maksėjimas

maksė́jimas sm. (1) → 1 maksėti. 1. baksnojimas, kumšėjimas: Atrodo, kad šitas teliokas tik maksė́jimu gyvas – karvės ir tešmenio nesmato Vj. 2. užsikirtimas kalboje: Net nusibodo jo šitas maksė́jimas – nieko negali kaip reikia pasakyt Ds.